Vilna yra nuostabus gamtos sukurtas pluoštas. Tarp avių augintojų net sklando posakis, kad avis gimsta su namu ant nugaros. Žmogui avies "namas" suteikia galimybę sukurti visiškai natūralų ir 'multifunkcinį' pluoštą.

Vilna turi savybę sumažinti aplinkos temperatūros poveikį mūsų kūno temperatūrai, nes ji "neįkalina" šilumos (kaip pvz. nailonas), o atlieka izoliavimo funkciją. Tad karštu oru vilna saugo mūsų kūno 36.6 o C nuo pakilimo, o šaltu - nuo nukritimo.

Vilnos drabužiai neprilimpa prie odos, kaip viskozė, sintetika ar netgi kai kurie medvilniniai audiniai. Taip paliekama galimybė oro mikrocirkuliacijai šalia odos, kas padidina izoliavimo savybę ir suteikia komfortą.

Vilna lengvai sugeria vandenį ir lengvai jį atiduoda - "neįkalina" drėgmės. Avis tokia savybė apsaugo nuo drėgmės susilaikymo prie odos. Žmogų ši savybė apsaugo nuo lipnaus ir šalto pojūčio, kurį duoda drėgnas rūbas. Dėl šios savybės vilna ir ilgai džiūsta.

Lengvai "atiduoda" pašalinius kvapus vėdinant, ir nešvarumus skalbiant.

Vilnos plaukeliai savo struktūra panašūs į netvarkingas spirales, dėl to audinys yra elastingas - gali smarkiai išsitempti, o po to sugrįžti į savo natūralų ilgį/plotį.

Dėl savybės veltis, vilnos gaminys yra ilgaamžiškas, nes susikabindami plaukeliai sudaro tvirtesnį, atsparesnį dėvėjimui audinį.

Plačiai žinomas vilnos antimikrobiškumas kyla iš neutralaus vilnos elektrinio krūvio. Tyrimai rodo, kad mikrobai labiau veisiasi ant teigiamai įkrautų paviršių (pvz. sintetika), taip pat tyrimai ligoninėse parodė, kad didelės bakterijų kolonijos yra randamos ant medvilninių paklodžių, kai tuo tarpu ant vilnonių - tomis pačiomis sąlygomis jų nebuvo rasta.